- kibilda
- kibìlda scom. (1)
1. K.Būg, BŽ206, NdŽ, Ms, Slnt, Vb, Sb, Kp šlubis, raišis, klibis: Tas kibìlda nusisuks kada nors galvą Dl. Kur eini, kibìlda? Ssk. Jau su tokia kibìlda [kumele] aš nevažiuosiu Skr. | Stalas, kurs nenutinka, bus kibìlda J.
2. Kos40 nevikrus, griozdiškas žmogus: Jūsų vaikis, matyti, yra toks kibìlda Slnt. Toks kibìlda ir tesąs, o tariau, kad gražus vyrinas Ggr. Baldosi kai kibìlda Grk.
3. sf. Knv avižinių miltų (šustamilčių) buza.
◊ kibìldon (kibildùkėn) susiriẽsti labai susikūprinti, trilinkam susiriesti: Kad aš tau duosiu, tai tu kibildon susiriesi! Vs. Susiriẽtus kibìldon, verpk tu tenai! Srj. Susriẽtęs kibildùkėn teliukas Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.